.

O Kayai tokie barai seniau būdavo lyg antri namai, todėl prisiminus senus laikus mergina vėl užsuka čia. Įėjus nužvelgia visus žmones, visus visiškai girtus vyrus ir moteris, kurie siaubingai nusidainuoja rėkdami į mikrofoną karaokės varžybose. Tuomet galiausiai pradeda ieškot pažįstamų veidų, ir pamačius iš toli ryškiai šviečiančią garbanotą galvą, ji jau atpažįsta, kas per žmogysta sėdi prie staliuko, tačiau prieina arčiau, kad įsitikintų, nes tai merginai atrodė per daug neįtikinama. Seniau Hazza gyvenime nebūtų užėjęs į jokį panašų barą, o jei ir būtų, tai būtų tiesiog pažiūrėjęs, apsisukęs ir išėjęs. Priėjus prie jo staliuko atsistoja šalia kedės kuri buvo priešais vaikiną ir pasideda savo tašę ant kedės atlošo, po to galiausiai atsisėda ir sumetus koją ant kojos atsiriamia alkūnėmis į stalą. - Iš tikrųjų neabejoju, kad kažko lauki, bet prisėsiu bent trumpam, kol tavo draugė/draugas ateis,-pasako ir linkteli pora kartų visiškai savim užtikrinta.

Taip besėdint Harrio akys vis imdavo klajoti po jį supančią aplinką. Jo nuomone ši vieta ir toliau buvo ne jam, bet jau ne dabar. Gal jei ateitų su kokia kompanija ir nereiktų čia kiurksoti vienam viskas būtų kitaip, tačiau dabar visa tai nelabai jo žadėjo. Mintyse Hazza ėmė keikti savo už tokias debiliškas mintis ir veiksmus. Jau geriau šeip po miestą būtų pavaikščiojęs be jokio konkretaus tikslo nei čia mirkęs. O ir barmenė visiškai nesiskubino ateiti ir prie dabartinės jo nuotaikos, tai pridėjo gan riebų ir didelį minusą visam šiam klubui. Ir netgi sau pačiam. Hazza ir pats nežinojo kodėl šios vietos nemėgsta ir visuomet aplenkia, tai tarsi buvo įjaugę į jo kraują be jokios aiškios ir normalios priežasties. Užsižiūrėjęs į vieną tašką jis klajojo kažkur savo mintyse, kai staiga išgirdo moterišką balsą, kuris atrodo į jį besikreipia. Pirmoji mintis šovusi į galva buvo, jog padavėja pagaliau atvilko savo užpakalį, tačiau greitai suprato kydęs, kai dar vidury merginos žodžių atsisuko į kalbėjimo objektą. Tai tikrai privertė jį nustebti, nes apie galimybę sutikti merginą jis nė nesvarstė. -Va čia tai jau suklydai,- išspaudęs veide nuoširdžią šypseną pasako,-Vienišą vilką nusprendžiau pavaidint, bet tavo kompaniją būtų žymiai geriau už tai,- turėdamas omenyje, tai  jog mergina čia gali sedėti kiek tik panorės pasako ir nusijuokia. Didelė tikimybė, kad kitu atveju jis galiausiai tiesiog pabėgtų iš čia.

Jam taip gana keistai pažiūrėjus į ją ji net spėja pasimest, ir jau beveik ruošias stot ir eit, tačiau išgirdus jo atsakymą mergina taip pat, gan plačiai nusišypso. Jam aišku to nesuprantat ji kaip visad nužiūri jo dailų veidelį, tas pačias garbanas, o po to vėl grįžta prie jo akių. - Kiek atsimenu tokios vietos tavęs seniau visai netraukdavo,-pasako ir prisimerkus pažiūri į jį. - Ką galvojai prieš ateidamas čia?-pasako ir išriečia vieną antakį, ko ko, bet jo ji tikrai nesitikėjo čia sutikt. Kiek apsidairius ši pastebi, kad padavėja nepriėjus, todėl įsistebeilijus į baro pusę pamato gan pažįstamą padavėją ir pamosuoja šiai, kad ateitų. Merginai priėjus prie jų staliuko ši vėl pažiūri į Harry. - Ką užsisakysi?-paklausia ir laukia vaikino užsakymo, kadangi pagal tai ir pati galvos ką užsisakyt, kad neatrodytų per daug kvailai užsisakydama ką nors stipriau nei vaikinas.