Skardis

..

-Kaip šmaikštu..-pakraipo galvelę į šonus ir pavarto akutes, bet deja nesusitvardo ir vis tiek jos veide pasirodo šypsena. Tikrai buvo visai gera prisiminus tuos jų visus bajeriukus kurių niekas aplink nesuprasdavo ir tuos ale pykčius kaip kokių kvailelių, kai tyčiodavosi ir visaip stumdavo vienas ant kito. Bet juk tada dar paaugliai buvo, o dabar tiek daug rodos metų prabėgo ir štai jie vėl čia sėdi ir bando prikolint taip kaip kadaise. Ech, iš vienos pusės tai buvo graudu ir norėjosi verkti prisiminus visa tai, tačiau iš kitos pusės visa ši situacija net gi gana juokinga atrodė. -Moku aš gamint gi, nemeluok tu čia. Kad kadaise vos nesudeginau tavo virtuvės bekepdama blynus, nereiškia, kad per tiek metų nepatobulėjau gaminime..-primerkus akute pasako ir susineria rankutes po papais bei tokiu smerkiančiu žvilgsniu nužvelgia Chrisiuką. -Oho.. rodos laiko veltui neleidai.. o nemanai, kad jau būtų tau pats metas surimtėt ir pradėt kažkokius naujus, tvirtus santykius? Juk jau esi nebe jaunuolis, vis tiek reikėtų pamažu šeimą kurtis ir panašiai.. na, tik sakau,-pagūžčioja pečiais taip abejingai ale, nors jai tikrai buvo įdomu kodėl jis nebando jau pamažu kurtis sau ateities.

-Kažkaip žinok visiškai ne..-papurto galvą tokiu labai rimtu žvilgsniuku į jį žiūrėdama, specialiai va jam paprieštaraut gi turi Emmy, kaip ir senais gerais laikais, retai būdavo, kad Rossum pritardavo Chrisui net jeigu jis ir visiškai teisus būdavo, nes mėgdavo mergina prisikabint prie jo ir pasiginčyt net jeigu jos argumentai visiškai nelogiški būdavo. -Patobulėjau šiaip tai.. net darbą labai gerą susiradau, o tu čia va sėdi ir bambą graužia iš pavydo, ane?-nepatenkinta nužvelgia jį, bet greit ir vėl merginos veide šypsena atsiranda. Kažkaip net ir po tiek metų, Emmy neišeidavo nei minutei būt piktai ištikrųjų ant Chriso, na nebent ant prikolo tai ji ankščiau galėdavo, kad ir mėnesiais pykt, bet iš tiesų tai atsileisdavo po minutės jau. -Tai aš tikiu, kad linksma ir čia tavo pasirinkimas, tiesiog pamaniau, jog gal jau tau metas susiimt ir, kad per tiek metų išsilakstei pagaliau.. bet jeigu ne, vadinasi ne. Tik nepamiršk manęs į savo vestuves pakviest kai kokių penkiasdešimties metų būsi,-nusišypso šiek tiek iš jo pasišaipydama, bet kitaip gi mergaitė negalėjo, kaip Woodas su ja, taip pačiai ir ji su juo bendravo, o ir šiaip visai linksma buvo gi taip paerzint jį. Nors gal iš esmės čia ir tiesa buvo, gi jeigu jis dabar net negalvoja dar apie rimtus santykius, tai kol sutiks tą ale vienintelę, padraugaus, susižadės, susituoks, susilauks vaikų ir sukurs gražią šeimą, tai praeis čia daug daug metų dar.. bent jau pagal Emmy apskaičiavimus. -Oi aš dar su juo apie tai nekalbu, mes draugaujam tik kokius devynis mėnesiukus, tai dar ankstoka gal šiek tiek. Nors nujaučiu, kad piršis jis tuoj. Tik dar nežinau, ar sutiksiu..-visiškai negalvodama tiesiog melavo toliau kaip išsijuosus, bet gi jeigu prireiks pasakys tam Chrisui tiesą. Nors abejojo, kad kol kas to prireiks. -Nepažįsti tu jo, aš ir pati jo net nebuvau mačius ankščiau niekada, taip, kad..-pagūžčioja pečiais ir nusišypso mintyse kurdama jau kaip tas jos vaikinas netikras ale galėtų atrodyt. -Na, jis aukštas, su šviesiomis garbanomis ir mėlynomis akytėmis.. žodžiu, gražus berniukas, kažkada supažindinsiu gal jeigu gėdos labai nepridarysi..-sukikena nužvelgdama Woodą, aišku ji čia juokavo, net jeigu iš tiesų turėtų vaikiną mielai supažindintų tuos du.

-Arba tai reiškia, kad tu prikolint nebemoki, mano mielas ir brangus drauge..-besišypsodama tokia užjaučiančia šypsenėle pasako ir lėtai paplekšnoja jam per petį tipo guosdama čia taip dėl to, kad jam su prikolais nekažką vaikui pasidarę. Bet gi nebūtų Emmy jeigu nepaerzintų Chriso ir neprisikabintų prie jo dėl kiekvienų vaikino pasakytų žodžių. Nors jis irgi elgėsi taip pačiai, taigi.. nebuvo jau tokia blogietė čia ta Rossum. - Nu dėkui dėkui, kam tos gėlės.. žinau, kad išfainėjau, išgražėjau ir linksmesnė pasidariau.. bet tu tai koks buvai grybas toks ir likai, drauguži.-nusijuokia vėl jį panervint norėdama, nors aišku kas be ko Chrisas iš išvaizdos pasikeitęs buvo, turbūt ir iš charakterio jis visiškai kitoks buvo patapęs, tačiau vis gi per visą šį dar pakankamai neilgą pokalbį su Emmy, vaikinas jai pasirodė tas pats paauglys su kuriuo Rossum juokaudavo tik jiems suprantamais bajeriais ir galėdavo kalbėt apie viską viską. -Šiaip tai mano mama praeitais metais mirė.. taigi..-visa tokia iškart susiraukia ir daug liūdnesnė pasidaro savaime, tokio džiaugsmo jau merginos veide daugiau nebesimato kaip prieš tai, bet pats kaltas Woodas, kad nelabai apgalvojęs savo prikus šaudo, nors aišku kita vertus iš kur ja žinot? Tačiau pagal Emmy logiką vis tiek jis pats kaltas ir ne kitaip. -Taip, aš be tavęs tiesiog gyvent negaliu, eilėraščius apie tave kuriu, naktim sapnuoju, kur tik eičiau ką bedaryčiau išvien apie tave galvoju, tiesiog mirštu iš meilės tau ir dabar va kai susitikom tai tie jausmai žinok atgijo ir sustiprėjo tai dabar jau tikrai šakės kaip negaliu be tavęs gyvent..-pasimaivo ten atsakydama į tą jo repliką apie įsimylėjimą, nors kai kurie teiginiai iš čia Emmy išvardytų ir buvo tiesa, pavyzdžiui, kad naktim sapnuoja jį, nes šitas Woodų berniukas nuolat į Rossum sapnus lysdavo, kas merginai tikrai nelabai patikdavo, vis gi norėdavo užmiršt jį iki galo ir ištrint iš savo gyvenimo, mat nemanė, kad dar kažkada jį sutiks ir atrodydavo dienom viskas gerai būdavo, bet va tik atsiguldavo į lovą ir užsnausdavo, pyst sapne atsirasdavo Chrisas iš niekur nieko.. nervindavo tai Emmy, labai nervindavo. Tačiau kas be ko mergina nė nesiruošė kol kas jam atskleist tokių dalykų, kad ir kaip Rossum buvo pasiilgus šito nerealaus jausmo kai būdavo su Chrisu, tačiau tylėjo, nes nemanė, jog jis jai dar galėtų kažką jaust po tiek metų.. turbūt tik ji viena tokia idiotė, ir aplamai dažniausiai taip tik filmuose būdavo gi. Išgirdusi jo pasiūlymą apie kažko veikimą, mergina išsižiojus jau ruošiasi kažką pasiūlyt, tačiau deja Chrisas greičiau išdėsto savo idėjas už ją ir merginai telieka pasirinkt. Nors ne, po kelių akimirkų net gi pasirinkimo laisvės nebelieka, nes Chrisas iš lempos pats išrenka ką jie veiks net nelaukdamas Emmy pritarimo arba jos nuomonės. Aišku ji prie šito jau buvo pripratus, juk ir ankščiau taip būdavo, tad tai jos beveik nenustebino. -Kaip pasakysi. Tuomet tiesa, drąsa?-kilstelėjo antakius, o kol kas į merginos galvą nešovė nei jokia užduotis, nei joks klausimas, tačiau pernelyg ji ir negalvojo, nusprendė pasakyt tai, kas pirmiausia šaus į galvą, kad ir kokią lempą ji ten sugalvos. Vis gi prie Chriso kad ir kaip jis ant jos mėgo pastūmt, mergina visada jausdavosi savimi ir būdavo atsipalaidavusi, taigi..

-Arba jie tik apsimeta, kad tu juokingas, o iš tikrųjų vėliau už akių stumia koks tu nenormalus ir kaip prikolint nemoki..-pavarto akutes išdėstydama savo variantą, kadangi kažkada pati tai patyrė. Na, ji buvo ta kuri stūmė už akių, mat maždaug septyniolikos metų, kai jau nebendravo su Chrisu, susirado naujų draugių ir turėjo vieną tokią, kuri ale save labai juokinga ir šmaikščia laikė, o iš tikrųjų visiškai nesugebėdavo nei juokaut, nei ką, bet iš mandagumo Emmy su savo kitomis draugėmis apsimesdavo, kad ta naujoji jų bičiulė labai juokinga, o už akių paskui apvarydavo kaip jai šaratai susisukę ir, kad ne visi namie pas mergaitę. Taip, taip, negražu taip buvo daryt, bet Rossum pritapt gi norėjo, tai ir stengėsi neišsiskirt bei elgtis kaip kitos. Toks jau tas gyvenimas vidurinėje ir gimnazijoje. -Eik tu, pavyduoli, pats irgi paprikolinęs šiaip tik vienas žvengi, aš net nenusišypsau nuo tavo juokelių, taip, kad nevaidink tu čia baisiai linksmo, nes toks tikrai nesi..-suraukia antakius ir nosytę tokia visa nepatenkinta, kad Chrisas drįsta ant jos juokelių stumt, kurie pačiai Emmy tikrai visai šmaikštūs ir vietoj bei laiku atrodė, bet aišku tas iš pavydo neturėdamas kur dėtis jau, susigalvojo čia pastumt. -Dėkui už užuojautą, bet nebereikia jau jos, galėjai ankščiau truputuką susivokt..-pavarto akis ir patraukia jo ranką taip kaip jis prieš tai patraukė jos ranką, bei atsidūsta. Aišku Chrisas čia nebuvo kaip ir kaltas dėl to, kad nežinojo to ankščiau, juk jiedu nepalaikė jokių ryšių ir nebendravo visiškai. -Ką gi tu čia...-visgi neištvėrus pradeda juoktis, nors nesenai ir buvo sakius, kad po jo bajeriukų ji net nenusišypso, vis gi šitas buvo belenkaip gerulis ir prajuokino Emmy. Nu bet ir sugalvok tu man tokį žodį.. Chrisofilė. -Nu tai lydėk lydėk, man visai patinka ligoninės, aš žinok nieko prieš-palinkčioja galvute totalias nesąmones šnekėdama, bet ji vėl pasijautė būdama su Woodu ta pačia paaugle kvailute, kuri prikolindavo ir net pati nesuprasdavo ką pasakydavo, bet vis tiek jautėsi šmaikšti. Aplamai ji prie šito berniuko visiškai nei ankščiau nesidrovėdavo nusišnekėt, nei dabar. -Rašyk tu ką nori, nebijau aš to kalėjimo žinok visiškai, be to neturi įrodymų, kad prievartauju tave, taigi..-pagūžčioja pečiais taip abejingai, nors su Chriso protu tai rimtai jis galėjo susigalvot nuvaryt į mentūrą ir parašyt pareiškimą ant Emmy, tačiau ji per daug nepergyveno nes kaip ir pati sakė, įrodymų jis gi neturėjo, o be jų niekas neuždarytų Rossum net labai norėdamas. -Gal tu žinok kokių žiurkių turi prisiveisęs savo namuose nebent, kad spintose kažkas krebžda..-tokia persigandus pasako, nes ji tai turbūt klykdama išbėgtų žiurkiuką, kad ir nedidelį savo namuose pamačius. Bijo Emmy ir vorų, ir varlių ir panašių padarėlių, kurie tiesiog keldavo jai pasišlykštėjimą. -Nebijau aš tų tavo užduočių, žinau gi, koks tu nesveikas ir pedofilas esi, bet išgyvensiu kaip nors, aš drąsi,-nusijuokia net pati iš savo nesąmonės, nes toli gražu nebuvo ji labai drąsi ir pvz išsirenkt va čia va tikrai nebūtų sutikus ir nutrauktų žaidimą, bet vis gi dar kol kas nieko nesakė ir susidomėjimu laukė ką čia jai Chrisas sugalvos per užduotį. -Ką norėsiu tą ir sugalvosiu, mano eilė ir tu man nevadovauk čia..-pavarto akis nepatenkinta, gi jos eilė buvo ir ji turėjo teisę į savo užduotį kokią nori tokią ir liept, ech. -Nusirenk iki apatinių ir išbėgęs ant kelio užrėk "AŠ KĄ TIK PASIMYLĖJAU"-sukikena sakydama užduotį, mat net pati nustebusi Emmy buvo, kaip čia jai taip smagiai šovė į galvą, puiki idėja gi. Išsitraukusi savo išmanųjį telefoną jau ruošiasi nufilmuot, nes gi čia tik keli žmonės praeidavo arba pravažiuodavo, tad mažai kas matytų ir taip neįdomu, o jei nusifilmuos galės žiūrėt kiek nori kartu iš naujo ir iš naujo, arba net kažkam parodyt, nors turbūt nelabai turėtų kam, nes pas Emmy truputuką draugų trūkumas, bet nieko, būna visiems. -Aš renkuosi tiesą..-iškart pasako, kad nereikėtų jam po to bereikalo klaust, nes vis gi išsigando mergaitė, kad Woodas paskui keršys baisiai kaip nors, tai kol kas nusprendė dar tiesą rinktis dėl visa ko, gi ką jis čia tokio baisaus jau gali paklaust? Meeeh.

- oj, tikrai jie neapsimeta kad juokinga.. juk aš ne toks blogas prikolistas.. kaip tu, - nusijuokia. oj, patinka jam stumti ant Emmy, Emmei patinka stumti ant Chriso. va tokia jų ir draugystė gerulė. nu, juk abu vienodai durno proto, tai čia net nėr ko stebėtis. - net ne vienas nu, ir jau kam kam, bet tau tai tikrai nepavydėčiau, - suraukia antakius nepatenkintas. nu visai čia ant jo stumia, gi įsižeist gali Chrisiukas. o jis moka vaidint įsižeidus. - tai ko tada iš vis su manim čia pradėjai bendraut jei aš tau neprikolnas? taigi,galėjai pabėgt nuo manęs, jei jau aš toks neprikolnas.. - išsšiepia iki ausų ale toks visas laimingas. gi rimtai, jai Emmei nepatinka, tegul bėga ji nuo jo. vistiek Chrisas ją pagaus ir išprievartaus. - bet tai kad tu pati kartais žvengi iš mano prikolinimo, taip kad, nemeluok tu čia, kad mano prikolai nejuokingai. o savo prikolus girdėjai? tikriausiai ne. net ausys kraujuoja kai tu prikolini ale labai juokingai.. patikėk... - suspaudžia lūpas ir paplekšnoja jai per petį, dėl to kad ji nemoka prikolint. nė kiek. tik su ja moka prikolint ir iš jos moka prikolint. - lyg aš žinojau, kad tavo mama mirė.. - pažiūri į ją toks dafuck ir gūžteli pečiais. keista ta Emmy. kitas žmogus tikriausiai padėkotų už paguodą, o ji.. nu, juk čia gi Emmy iš jos visko galima tikėtis. kai ši pradeda žvengt jis parodo į ją pirštu ir nusijuokia. - sakiau kad aš gerai prikolinu, ir iš mano bajeriukų žvengia ir kiti! hah! įrodžiau. bet vistiek, rimtai, tave gal nuvešt į psichiatrinę? nes tokios chrisofilės mergos dar nematęs esu, soriuka.. nepriimk to asmeniškai, - rimtai pasakęs jis lėtai linkteli galvą o tuomet šypteli. bet rimtai, ji jam atrodė tokia pasikeitus, tokia labiau pošla pasidarius ir kažkokia tai Chriso persekiotoja.. jis rimtai pagalvojo, kad ana ten jį sapnuoja, galvoja kiekvieną dieną, tai jau net nebejuokinga pasirodė Chrisui.. jau norėjo skambint kam nors ir paprašyt kad jį išgelbėtų ir išsivestų iš čia, nes dar paguldys jį ant žemės ir prievartaus, o jei nesileis prievartaujamas - numes nuo skardžio.. dėl tokių dalykų, Chrisas stengėsi išlikti ramus ir sėdėjo kaip ir ankščiau, lyg jos nebijotų. - ta prasme.. aš nejuokauju.. - toks rimtu veidu žiūri į Emmy ir prisiminęs kad ji jį gali numest nuo skardžio pradeda juoktis.- aš aišku juokauju, hahahaha.. - toks juokiasi, nors jam nė biškio nejuokinga.. nu kas čia juokingo šiaip.. bet ne, primeta kad jam labai labai juokinga čia.. - nu tai kas kad neturiu įrodymų?? aš suktas žmogus, Rossum, galiu viską sufotošopint, viską sukurs ir manim patikės ir tada tu būsi kalėjime o aš kokiuose Havajuose gersiu martini ir rašysiu tau laiškus, kaip čia gera ir smagu, - nusijuokia. oj prikolina Woodas, jis tikriausiai niekada nenuvyks į Havajus, nes jis tiesiog per daug ubagas kad įpirktų bilietą, o kas be ko vienas skrist nenorėtų tai dar draugų jam trūkumas, o jei ir ten kažkaip nuvyktų, tai nebeturėtų pinigų nes visus būtų išleidęs bilietui. taip kad gali nė nesvajot apie Havajus šitas berniūkštis. - nu tai sakau kad tu ten, tu gi žiūrkė, - paima jai už nosytės ir ją suspaudžia bei paleidžia. oj linksmas tas Woodas, jau buvo šiek tiek išsiilgęs tokio savo durnoko elgesio. nes jis tikriausiai tik prie Emmy elgiasi kaip visiškas durnelis, kaip koks paauglys, ar darželinukas.. nes prie jos išlikt Chrisui rimtam - tikriausiai mission neįmanoma. bent jau Chrisui. - tu??? drąsi??? - pradeda juoktis. - nu blemba, prikolini, - raitosi anaas ten iš juoko, nors kitas tikriausiai sakytų "tai mes išbandysim tą tavo drąsuma" ar dar kokią pievą pasakytų, bet va, Chrisui čia atrodė labai juokinga, todėl jis raitėsi ten iš juoko, akyse ašaros net pasirodė. po kokių kelių gerų minučių, Chrisas grįžo į savo pradinę pozą. - gerai, nejuokinga, tu esi labai drąsi. -  linkteli labai rimtai ir nusijuokia. išgirdęs užduotį vaikinas išsišiepia iki ausų ir tuomet nusirengia maikę bei paduoda ją Emmy. lėtai atsisega diržą, tuomet džinsų sagą, atsisega užtrauktuką ir lieka be džinsų, kuriuos taip pat paduoda Emmy. išbegęs ant kelio jis pamatė kelias mašinas, bet tai jam nekliūtis. - AŠ KĄ TIK PASIMYLĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖJAU SU EMMY!!!!!! - užrėkia ir tuomet grįžęs vėl atsisėda prie Emmy. - patiko? - kilsteli antakius ir nusijuokia. - sorii, kad dadėjau tuos kelis žodelius.. tiesiog ten netyčia taip išėjo, - gūžtelėjo pečiais ir nusijuokė. - tiesa tai tiesa. - išsišiepia iki ausų. - taaai, ar kadanors man jautei kažką? - kilsteli antakius ir rimtai žiūri į Emmy.